Neprašau Tavęs dangaus žvaigždžių
Vasarą – žiemos o saulės gruodį
Žvilgsniu dažnai Tave liečiu
Ir jausmų nemoku sumeluoti

Nenoriu ryto be Tavęs
Nenoriu vakaro be mūsų
O jei keliai kitur nuves
Nors mintimis šalia Aš būsiu

Laimė turi tūkstančius krypčių
O likimo vingių – milijardas
Nemoku saugot paslapčių
Širdyje tik vienas Tavo vardas

Galbūt kažkas nusikvatos
Baltas raides ranka nutrynę
Bet Aš turiu dar daug kreidos
Tau piešti meilę išskirtinę

Balta kreida aš Tavo vardą
Ant žemės parašiau
Nesvarbu kad jį lietaus lašai nutrynė
Kažkas kalbės kad gal neverta
Geresnių yra tačiau
Tu buvai esi ir būsi išskirtinė