Slenka debesys aukštai keisti ir susiraitę

Šiam pasauly pamilau Aš nuostabią ir tyrą mergaitę

Ir be galo ją myliu – laukia ji laukia

O kai retkarčiais tyliu – šaukia ji šaukia

Aš priskinsiu jai gėlių – puokštę iš lauko

O kur drugeliai virš žolių – plauko ir plauko

..

Slenka dienos pamažu o meilė nesikeičia

Vis džiaugiuos kad sutikau Aš nuostabią ir tyrą mergaitę

Kai ji bėga jos plaukuos – vėjas pasiklysta

Ji kaskart javų laukuos gėlelė pražįsta

Aš kaskart tik ją vejuos jai tik ji sugrįžta

Mano siela jai rugiuos vėl prisipažįsta

..

Tu reto grožio deivė – vandens lašų tyrumo

Tu esi mergaite – vėjo genama – plukdoma rugių – lyg ugnies šviesa skriejanti taku – žavesio pilna – trykštanti džiaugsmu – kaip viltis miela – suspindėjai Tu

..