AIRIJA – NOJUS

 

Seku Tau pasaką neramią, o gal sapnuoju

Aš kūriau ją seniai todėl kalbu

  Apie pravirkusią pelenę – Nojų

  Ir apie laivą ant sparnų

  Ir apie tai kad negaliu

  Daugiau sapnuoti savo nuodėmių

   Ilga naktis ten fėja ja be spalvų

   Vis natos –  natos užmirštos kadais

   Akla viltis nelyginant mergaitė be kasų

   Neduoda man ramybės gąsdina velniais

   Tačiau suploji Tu delnais

   Ir pabundu aš kaip kadais

O čia jau viskas kiek kitaip – šviesu

Šitie namai kuriuos esu  – po saule

Ilgom kasom ji paliečia pasaulį

Ir pasidaro jau ne taip baisu

Galvoti apie tai kad užmirštas visų

Užmigsiu amžinu miegu

Sapnuosiu daug…    daug daug žmonių

Visi tokie geri ir Tu tarp jų

Visi tokie geri ir…..         TU TARP JŲ !