Į pasaulį žvelgiu šiek tiek kitokiu kampu
Ir galbūt – galbūt Aš neteisus
Bet kur mane dėti juk viskas taip sukas ratu
Aš viską išpirksiu na savo – savo laiku

O pasaulyje daug įvairių susikirtimo taškų
Ir gal būt – gal būt vienas iš jų man Tu
O aš net neprisimenu kuo Tu kuo Tu vardu
O Tu man sakai – tiesiog vadink draugu

Kiek daug aplinkui baisiai gražių žmonių
Gal todėl gyvenime Aš vaikštau su jais kartu
Aš pažįstu ir tuos kas moka dainuoti švariai
Bet nei vienas iš jų dar nepakilo aukštai

O mano gyvenime duota – duota nedaugiau negu Tau
Tiesiog Aš į viską žvelgiu truputį šviesiau
Ir tai ką sukūriau priklauso – priklauso ne man
Tiesiog tai virsta priežastim judėti toliau..

 

Ir taip du tūkstančius metų
Mes judam velnias žino kur
Nuo durų prie durų
Tik tam kad būtų šviesiau
Nuo durų prie durų
Tik tam kad būtų šviesiau

 

ARBATA – Andrius Zalieska