…kol neužgęso Tavo – židiny ugnis

kol Tavo langas man nušviečia  kelią

pavasariais aš pas Tave – pas Tave grįžtu

galbūt pametęs  kelią dėl takelio…

 

…kai dulka liepos degantys – degantys keliai

ar gruodžio speiguose grįžtu sušalęs

vėl širdyje kažkur  labai – kažkur labai giliai

svajoju mesti kelią dėl takelio…

 

…kai rudenio lietus –  nuplauna žemę

ir Tavo atvaizdas išblėsta atminty

Rugsėjis ilgesį rieškuciom semia

Ir bėga nuo manęs sapnai šilti…

 

… tik baimė kad nerasiu Tavo tako

stiprėja metams praskrendant pro šalį

ir aš metu visus plačius – visus  plačius kelius – dėl vieno tikro ir vienintelio takelio…

 

…dėl vieno tikro vienintelio takelio….

 

Gintautas Kirkila