Tikėk ir pasaka ateis
Tuščiais kiemais namų stogais
Pro langus kaminą duris
Staiga priskris…
Stebuklų pilnas kambarys

Tada spalvotas lis lietus
Ir nudažys namų stogus
O danguje aukštai aukštai tikrai!
Ne debesys – skraidys drambliai!

Upely žuvys uždainuos
Ir į šiltus kraštus išjos
Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai
Geltoni saulės spinduliai

Varvekliai vasarą kabos
Ir nebijos vaikai tamsos
Nes visos žvaigždės iš juodos juodos nakties
Į žemę leisis jiems ir švies

TIKĖK IR PASAKA ATEIS…

 

Plėšikas Hocemplocas