Iš šalies turbūt atrodau stipriai senamadiškas. Nesivaikau naujų madingų šiai dienai dalykų. Daiktus renkuosi tik gerai pasvėręs įvertinęs ir stengiuosi rasti tik vertingus ir kokybiškus. Mėgstu tuos kurie turi vertę – bet ne tą tokia trumpalaikę “šiandien madingas blizgutis – rytoj reik naujo” o vertę kuri išliks ne tik man – arba bent ilgam. Visas toks požiūris vyrauja ne tik reikaluose kuriuos gali pasverti pamatuoti ar paliesti – tokį pat pažiūri turiu ir “dvasiniuose” reikaluose – tarpusavio santykiuose. Labai vertinu tai ką turiu. Branginu. Nepasiduodu ir nepaleidžiu lengvai einu iki galo (noriu eiti – manau yra situacijų kur pabaigos net ir neturi būti) – apskritai nemėgstu keisti žmonių gyvenime. Esu labai sėslus (tuo turbūt ir senamadiškas nes dabar kai visur skatinamas vartojimas – žmonės “šokinėja” nuo vieno prie kito – netiko vienas – pilna rinka kitų (aišku jei tik esi toje “rinkoje” – jei nori joje būti). Aš nenoriu. Nepatinka. Man tai nepriimtina. Ten (“rinkoje”) būdamas Aš nesijaučiu gerai –  nesijaučiu savimi. Esu buvęs ten – ačiū daugiau nenoriu. Geriau vienui vienas nei kad taip “valkatauti”. Turiu stiprią savo nuomonę – ir ją galiu pagrįsti ir apginti. Mėgstu išklausyti ir kitas – bet tik su argumentais.  Apskritai labiau mėgstu klausyti nei kalbėti – toks mano bruožas . Klaidų padaro visi – Aš ne išimtis – tam tikra prasme mėgstu suklysti – tiksliau mėgstu suprasti  jog klydau nes tuomet gali ką nors pakeisti – na bent jau atsiprašyti ir pasistengti ištaisyti situaciją –  pasistengti nekartoti klaidų (kiek tik sugebu).

Su vertingais daiktais daug lengviau nei kad su žmonėmis. Ne visi žmonės verti to ką jiems gali pasiūlyti. Ne visi vertina. Ne visi supranta. Bet gal  ir nereikia. Tuo ir įdomu. Tuo mes skirtingi. Tuo mes kitokie.

Todėl visi savaip laimingi