Vieną naktį pareisim visi

Po ilgų – tarsi upės gyvenimų

Paskaičiuosim kažkas – Aš esu Tu esi..

O Jis Ji… lyg yra lyg ir menami

 

Tu nustebsi – paklausi – kas Aš?

Aš gyvenimais skirsiu lynų iššukuotomis sruogomis

Mes supinsim gyvenimus – mūsų kasas

Ir nulėksim tolyn – padabintomis rogėmis

 

Ir dangaus, o gal pragaro žirgas

Lėks kol mariose ledas įlūš

Ir Aš tapsiu Tavim – Tu manim ir sužvilgus

Mūsų ašara vėlei likimais paplūs

 

Kaip kraujais- kaip gyvenimo upėmis

Vėl išplauksim lynų iššukuotomis sruogomis

Vėl giliai abejodami ir susirūpinę

Ar begrįšim atgal – stebuklingomis rogėmis

Ar įluš marių ledas?

Ar tą naktį pareisim visi?

…