Laikas Ukrainoje toks pat kaip Lietuvoje. Dabar yra 3:20 val. Naktis. Esu visai prabangiame (mano supratimu)  Kijevo viešbutyje. Dviviete lova man vienam – jau lyg kaip ir priklauso po visos dienos prie vairo dar gavau ir lėkštę užkandžių.

Pasaka

Žiūrint visą dieną atgal nuo šio momento Kijevą pavyko pasiekt tik tuomet kai čia galiojo komendanto valanda (po 24 val naktį) kai viskas uždaryta taip pat ir gatvės nepravažiuojamos – gerai kad ukrainiečiai kariai (jie ginkluoti automatais ir labai daug apskritai  kelyje buvo galima sutikt ) palankiai  žiūri į lietuvius kurie važiuoja jiems pagelbėti veža jiems paramą. Todėl viešbutį pasiekti nebuvo labai sunku – teko tik pasitikrinti keliuose blokpostuose mieste. O kelyje link Kijevo tų blokpostų daug – labai. Jų negalima nei filmuoti nei fotografuoti. Gavau nurodymus kad pro juos važiuoti išjungus artimąsias šviesas rankas laikant ant vairo ir salone įjungta šviesa – kitaip kariai gali apšaudyti pravažiuojant norint sustabdyti. Keliai Ukrainoje neblogi – nors tiesa pasakius tik įvažiavus i šalį keli šimtai kilometrų buvo baisūs – duobė ant duobės ir lopas ant lopo asvalte. Bandžiau nufotografuoti ar nufilmuoti – bet nepavyko nes važiavimo greitis visuomet buvo gana didelis  (gal ir gerai kad nepavyko nėra ko tiek negero rašyt ir rodyt) ištiesų labiau reikėjo žiūrėt į kelia kad ratai liktų sveiki nei į telefoną.

Tačiau prisipažinsiu tikrai tik įvažiavęs į Ukraina pasijaučiau kaip Lietuvoje vaikystėje (30m atgal). Gatvėse daugybė žigulių moskvičių opel asconu zilų. Autobusai irgi iš to laikmečio. Mačiau žmonės kaimuose šieną veža arklio traukiamu iš vežimu laukuose deda į kūgius džiovina ant žaginių namuose kemša į kluonus su šakėmis – kada tai matėme Lietuvoje? Atsimenat?

Tik čia tie žydinčių saulėgrąžų laukai – labai traukia mano akį – gražu.

Na bet aišku kuo toliau link Kijevo tuo viskas “važiuoja” i šias dienas. Todėl nėra čia taip senoviškai viskas. Nors  žiūrint iš kurio kampo žiūrėsi ir ką norėsi pamatyt – kaip

ir visur.  Ai dar – ko nepastebejau Lietuvoje – čia važiuojant pro ūkininkų laukus kartais labai labai pasimirsta šūdu – lyg būtum gerai abejomis kojomis įmynęs į jį ir ten dar patrypęs ir su visu tuo “geriu” atsisėdęs į savo automobilį važiuot – nu smirda tikrai stipriai ir tokiu grynu šūdu. Gerai kad greit pavyko pralėkt tas vietas.

Kainos degalinėje tikrai mažesnės nei Lietuvoje. Dyzelis apie 1.1-1.2€ už litrą. Ir šiaip viskas pigiau. Ai dar kas įstrigo – moterys – jos draugiškai ir šiltai bendrauja – rodo šiltą dėmesį  ne “mandros” ne “pasikėlusios” – atrodo lyg gerbtų nors net nepažįstu jų ir net nemoku jų kalbos (bandžiau degalinėse susikalbėti angliškai – bet jos manęs mačiau nesuprato). Bet gal tik pasirodė – bet toks visai kitoks požiūris nei Lietuvoje moterų  į vyrus – į mane (nors ką čia gali spręsti apie tai kai per dieną sutikau gal tik  10 moterų – na gal tik pasirodė taip).

Kol surašiau šitą tekstą atėjo 4 ryto. Reikia miegoti…

labanaktys