00:23
Jau guliu pataluose. Šeštadienio naktis. Patalai penkių žvaigždučių (retai taip papuola). Buvau mieste skubėjau grįžti į viešbutį iki komendanto valandos.

Diena buvo labai sunki fiziškai – praeitą naktį miegais lepinausi tik 3 val. Ir vėl “ant arklių” ir į kelią. Pradžia dienos buvo labai sunki – nes tas kelias kuriuo reikėjo važiuot nu baisiai baisiai duobėtas – asvaltuotas – bet duobė ant duobės lopas ant lopo. Lietuvoje tokį kelia gal jau uždarytų kaip negalimą naudoti (arba žmonės užverstų skundais del automobilių gadinimo). Pusdienis tokiame kelyje – sugedusi nuotaika ir savijauta – pietums kebabas su airanu ir toliau į kelią. Vakare jau nebuvo taip prastai ir nuotaika “išsitiesino”.

Kelyje buvo sudeginti susprogdinti rusų tankai ir tanketės. (Lijo lietus – nuotaika nebuvo labai šauni – nuotraukų gerų net nėra ko tikėtis.) Susprogdinti namai ir daugiaaukščiai – visiškai sugriauti kai kurie namai. Dabar šiandien kai važiuoji sunku įsivaizduoti kaip čia viskas buvo tomis dienomis kai čia ėjo karo frontas. Bet gal geriau to nepatirt niekam – o kas patyrė  kiek įmanoma greiciau grįžt į normalu gyvenimą – tiek realiai fiziškai – tiek galvose ir širdyse jei tik taip įmanoma.

 

00:40

Einu miegoti – pabandysiu pamiegoti bent iki 7:00